Hinduizmas
Guru Purnima – tai viena iš svarbiausių dvasinių švenčių Indijos kultūroje, pažyminti mokytojų pagerbimą ir…
Kol akys temato grumstą, kojos jaučią kietumą… Ji gyva, apvali, mylinti, maitinanti, nešiojanti. Nešiojanti kiekvieną: kaltą ir nekaltą, šventą ir nuodėmingą, mažą ir didelį. Ji Motina. Ji neskirsto, bet kai reikia – teisia.
Lakšmi, hinduizmo deivė, yra plačiai garbinama dėl savo asociacijos su klestėjimu, sėkme, grožiu ir dvasine gausa. Ji dažnai vaizduojama sėdinti ant lotoso žiedo, apsupta aukso ir turto simboliais.
Ganeša (hindi: गणेश, Gaṇeśa) – tai vienas labiausiai garbinamų dievų hinduizmo tradicijoje. Jis žinomas kaip kliūčių šalintojas, išminties ir žinių dievas, taip pat naujų pradžių globėjas.
Ekādašis yra svarbi hinduizmo tradicija, skirta dvasiniam ir fiziniam valymui. Ši diena, kuri minima du kartus per mėnesį, turi gilias šaknis hinduizmo raštuose ir turi didelę reikšmę tiems, kurie siekia dvasinio augimo.
Lotosas – tai vienas seniausių ezoterinių simbolių. Egipto mitologijoje siejamas su saule, simbolizavo iš vandens susikūrusį pasaulį. Hinduizme, budizme ir džainizme – vienas pagrindinių simbolių. Reiškia saulę, tyrumą, netapatumą samsarai ir dvasinį tobulumą
Šivà, hinduizmo teologijoje – trečiasis dieviškosios trejybės (Trimūrčio) narys, reprezentuojantis griovimą; šaivizme – Brahmanaui tapati aukščiausioji dievystė ir viešpats (Mahadeva ir Mahešvara), garbinamas su savo šakti Parvate.
Sanskrito kalboje žodžio mantra šaknis man siejama su žodžiu mana – “galvoti, protas”, o antroji šaknis tra reiškia “saugoti” arba “išlaisvinti”. Taigi, mantra – yra tai, kas išvaduoja sąmonę nuo nemokšiškumo, neišmanymo, iliuzijų, skausmo, kančios, aptemimo, ydų bei negatyvių priklausomybių.
DŽAPA MALA – tai budistų bei induistų 108 karoliukų rožinis, skirtas medtacijoms, maldoms, mantrų skaičiavimui. Maldos karoliukus šimtmečius naudojo įvairios religijos – nuo induizmo, sikizmo ir budizmo iki katalikybės.
