Milarepa yra viena iš gerbiamiausių figūrų Tibeto budizme, žymi ne tik dėl gilių mokymų, bet ir dėl nepaprastos gyvenimo istorijos. Gimęs XI a. Tibete, jis dažnai vaizduojamas kaip klajojantis jogas, apsirengęs paprastais drabužiais, dainuojantis realizacijos ir Nušvitimo dainas. Jo kelionė nuo keršto iki dvasinio pabudimo įkvepia daugybę budizmo praktikų ir tiesos ieškotojų.
ANKSTYVASIS GYVENIMAS, JUODOJI MAGIJA IR TRANSFORMACIJA
Milarepa, gimęs apie 1052 metus Tibete, kilo iš palyginti turtingos šeimos. Berniukui buvo suteiktas Thöpaga vardas, reiškiantis “malonus klausyti.” Tačiau, būdamas dar vaikas, neteko tėvo ir gyvenimas dramatiškai pasikeitė. Jo dėdė ir teta, kurie dažnai vaizduojami kaip kietaširdžiai ir godūs, perėmė šeimos turtą, o su berniuku, jo motina ir seserimi elgėsi negailestingai.
Dėl tokios situacijos, Thopaga buvo paskatintas motinos išvykti mokytis juodosios magijos, kol ji pati su Milarepos seserimi buvo priverstos dirbti dėdės ir tetos tarnaitėmis.
Apimtas pykčio ir troškimo atkeršyti, Milarepa, juodosios magijos pagalba, tetos ir dėdės sūnaus vedybų šventėje sukėlė daug destrukcijos ir mirčių. Pasakojama, kad iš viso mirė 35 žmonės. Be to, bėgdamas nuo rūsčių kaimo gyventojų, sukėlė audras, kurios sunaikino jų javų derlių.
Ilgai netruko, kaip jaunuolis pajuto tuštumą ir didelį gailestį dėl savo nedorų veiksmų bei padarytos žalos kitiems. Šis vidinis sumišimo ir kaltės jausmas paskatino jį ieškoti dvasinės pagalbos ir siekti atitaisyti savo klaidas.
Pirmiausia jis mokėsi pas budistų meistrą Nyingmapa Lama Rongton, tačiau jo praktika pasirodė esanti neveiksminga, todėl Rongton išsiuntė Milarepą mokytis pas puikų vertėją Marpą, gyvenusį Lhodrake, Pietų Tibete.
Marpa, vertėjas, buvo labai griežtas ir reiklus mokytojas, tad neiškart suteikė Milarepai savo palaiminimą. Mokytojui buvo akivaizdu, kad šis didelės širdies žmogus, tačiau turintis sukaupęs didelę negatyvią karmą, negalės įprastu mokymu pasiekti norimos transformacijos. Reikėjo gilesnių metodų.
Marpa atkakliai tikrino Milarepos atsidavimą per griežtus mokymus ir išbandymus, kurie dažnai privertė jį susidurti su savo praeities veiksmais bei jų pasekmėmis. Pavyzdžiui, Milarepai buvo įsakyta plikomis rankomis be pagalbos pastatyti didelį akmeninį bokštą, o kai jis buvo pastatytas – jį nugriauti. Ir taip dar tris kartus skirtingose lokacijose.
O per šį ilgą ir sunkų procesą, kai Milarepa paprašydavo dharmos nurodymų, mokytojas jį bardavo ir dažnai net mušdavo. Dėl savo ištvermės, kantrybės ir atkaklumo, Milarepa gavo gilių įžvalgų, kurios suformavo jo dvasinę kelionę.
KELIAS Į NUŠVITIMĄ
Milarepa buvo išbandomas ilgais, sunkiais ir intensyviais mokytojo Marpos testais. Tik Milarepos paklusnumas ir atkaklus atsidavimas galiausiai laimėjo Guru pripažinimą ir dėl to gavo žodinės tradicijos mokymus.
Priėmęs pasauliečių ir bodhisatvos įžadus, Milarepa gavo daugybę tantrinių instrukcijų, kuriuos Marpa gavo Indijoje, įskaitant ir Mahamudros mokymus. Taigi, Milarepai buvo suteikta galimybė išmokti meditacijos, mantros kartojimo ir įvairių joginių technikų.
Baigęs savo mokymus pas Marpą, Milarepa buvo išsiųstas į kalnus medituoti. Įdomu tai, kad Milarepa dažnai vaizduojamas žalsvos spalvos. Minima, kad priežastis glūdi tame, jog daugelį metų kalnuose didysis jogas maitinosi tik dilgėlių arbata, todėl jo oda įgavo žalsvą atspalvį.
Himalajų uolose Milarepa pašventė didžiąją savo gyvenimo dalį meditacijai ir dvasinėms praktikoms vienumoje. Jo, kaip atsiskyrusio jogo, gyvenimas buvo pažymėtas giliomis patirtimis ir antgamtiškais fenomenais; anot daugelio pasakojimų, jis galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, skraidyti ir daryti įvairius stebuklus.
Daug metų praktikuodamas gautus mokymus izoliuotose kalnų vietose, Milarepa galiausiai pasiekė tobulo suvokimo – budos tikslą – Nušvitimą. Sakoma, kad jis buvo pirmasis jogas, pasiekęs visišką Nušvitimą per vieną gyvenimą.
Milarepa likusį savo gyvenimą praleido medituodamas atsiskyręs ir mokydamas mokinių grupes daugiausia per spontaniškas suvokimo dainas. Jis pelnė beveik visų savo krašto žmonių meilę ir tikėjimą.
Rašoma, jog keli dharmos mokytojai jam pavydėjo; nors kai kurie iš jų tapo Milarepos mokiniais, vienas jų – Geshe Tsakpuwa sumanė mokytoją nunuodyti. Milarepa žinojo apie siužetą, bet vis tiek su juo susitaikė, nes jautė, kad būdamas aštuoniasdešimt ketverių, atėjo laikas jam išeiti.
MILAREPOS PALIKIMAS
Milarepos palikimas yra didžiulis. Jis buvo ne tik gerbiamas jogas, bet ir didis poetas.
Jo gyvenimas liudija transformacijos galią. Todėl šiandien šis didis jogas yra laikomas transformacijos, atkaklumo ir atsparumo simboliu. Jo gyvenimo istorija moko, jog nesvarbu, kaip toli žmogus gali nuklysti, kaip giliai gali įklimpti į iliuzijos kančias, jis visada turi galimybę pasitaisyti, grįžti į kelią ir išsilaisvinti. Milarepos gili meditacijos būsena leido jam pasiekti Nušvitimą, padarydama jį vilties švyturiu tiems, kurie siekia paleisti savo praeitį ir atrasti tikrąjį save.
Tibeto kultūroje Milarepos gyvenimas yra švenčiamas kasmet, tačiau jo mokymai rezonuoja visame pasaulyje, įkvėpdami visų tradicijų praktikus užsiimti savirefleksija, meditacija ir atjautos puoselėjimu.
Milarepos mokymai akcentuoja meditacijos, atjautos ir laikinumo suvokimo svarbą; jie susitelkia į kančios įveikimą per atjautą, išmintį ir tiesioginį proto prigimties patyrimą.
Milarepos gilios dvasinės patirtys įkvėpė jį sukurti daugybę eilių ir dvasinių dainų (“Šimtas tūkstančių Milarepos dainų”) laikomų tikru išminties lobynu. Jose su ypatingu aiškumu ir grožiu yra atskleistos suvoktos dharmos gelmės; dainos iliustruoja pagrindinius budizmo konceptus, įskaitant laikinumą, tikrovės prigimtį ir kelią į išsilaisvinimą.
Milarepa susilaukė daug pasekėjų ir turėjo daug mokinių. Jo mokiniu ir dvasiniu pasekėju tapo ir gydytojas Gampopa, kuris tapo perduotų žinių ir mokymų tęsėju. Pastarojo mokiniai įkūrė keturias didžiąsias Kagyu mokyklas.
Bet svarbiausia: legendinio jogo istorija primena apie potencialą, slypintį kiekviename iš mūsų, siekiant dvasinės ramybės ir realizacijos. Milarepos kelionė nuo tamsos iki Nušvitimo tarnauja kaip galingas priminimas, kad galimybę keistis turime visi – transformacija yra įmanoma visiems.
Didžiojo jogo atsidavimas pabudusiam gyvenimui ir tarnystei kitiems tarnauja kaip didis įkvėpimo šaltinis visiems, kurie siekia integruoti joginius principus į savo gyvenimą.
Per atsidavimą meditacijai ir užuojautos ugdymą, mes taip pat galime rasti kelią į vidinę ramybę ir harmoniją. Kai sėdime tyliai apmąstydami, reflektuodami, mes pagerbiame jo mokymus ir priimame mumyse slypintį potencialą įveikti visus iššūkius, kaip tai padarė didis jogas Milarepa.
OM AH HUM
Mahabodhi asociacija
